Pokario Lietuvoje beveik nebuvo gyvulininkystės srities tyrimo institucijų. Tuometinės Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo 1952 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Vilniuje buvo įsteigtas Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos institutas. 1956 m. kovo 1 d. institutas buvo perduotas Lietuvos žemės ūkio ministerijai ir įkurdintas Baisogaloje, prijungus čia buvusią Gyvulininkystės bandymų stotį ir jos eksperimentinį ūkį. 1960 m. rugsėjo 1 d. institutas pertvarkytas į savarankiškus Lietuvos gyvulininkystės mokslinio tyrimo institutą Baisogaloje ir Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo institutą Kaišiadoryse. 1992 metais institutui perduota buvusi Pabaltijo paukštininkystės bandymų stotis (Panevėžio raj., Velžys). 2003 metais institutas tapo Lietuvos veterinarijos akademijos dalimi.
   Per 50 veiklos metų institute buvo parengti 169 mokslų daktarai ir 13 habilituotų daktarų. LVA Gyvulininkystės institute 2005 dirba 30 mokslo darbuotojai, iš jų 3 habilituoti daktarai ir 24 daktarai.Du instituto mokslininkai išrinkti Lietuvos mokslų akademijos nariais. Mokslininkai parengė ir išleido 45 mokslo darbų rinkinio „Gyvulininkystė“ tomus, 33 monografijas, vadovėlius ir knygas, užregistravo 19 išradybos patentų ir gavo 4 valstybines premijas. Instituto mokslininkai pripažinti Lietuvos juodmargių veislės galvijų 3 linijų ir Lietuvos baltųjų kiaulių veislės bei vienos jų linijos autoriais.

Instituto vadovybė
   Pirmasis instituto direktorius nuo 1952 iki 1964 buvo įžymus galvijų veislininkystės specialistas Romanas Žebenka. Jis gimė Raseiniuose 1906 m., o 1932 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, pagal specialybę agronomas gyvulininkas.
   1964 m. direktoriumi buvo paskirtas Leonas Tymukas, kuris šias pareigas ėjo iki 1976 m. Jis gimė 1925m. Kašėliškių kaime, Biržų rajone. Svarbiausi jo mokslo darbai atlikti gyvūnų fiziologijos ir mitybos srityse.
Zigmantas Vagonis instituto direktoriumi buvo paskirtas 1976 m. ir šias pareigas ėjo iki 1984 m. Jis gimė 1928 m. Juodkiškių kaime, Ukmergės rajone. Svarbiausi jo mokslo darbai-gyvūnų imuninių reakcijų sąveika ir jų priklausomybė nuo genotipo ir aplinkos.
   Antanas Kairys buvo paskirtas instituto direktoriumi 1984 m. Jis buvo pirmasis demokratiškai išrinktas instituto direktorius 1992 m. Tais pačiais metais jis buvo išrinktas LR Seimo nariu ir atsisakė direktoriaus pareigų. A.Kairys gimė 1934 m. Laičių kaime, Molėtų rajone. Dirbo gyvūnų mitybos ir pašarų technologijos srityje.
   Taryba 1992 m. išrinko direktoriumi Joną Jatkauską. Vėliau jis vėl buvo išrinktas antrai kadencijai ir šiose pareigose dirbo iki 2001 m. J.Jatkauskas gimė 1953 m. Kuprių kaime, Šiaulių rajone. Svarbiausios jo mokslo kryptys – gyvūnų mitybos, virškinimo ir medžiagų apykaitos fiziologija bei pašarų paruošimo technologijos.
Violeta Juškienė buvo paskirta instituto direktore 2001 m. Ji gimė 1959 m. Radviliškyje. Svarbiausios V.Juškienės darbo kryptys – gyvūnų genetinių ir veislinių savybių įvertinimas bei energiją taupančių ir aplinką tausojančių laikymo technologijų tyrimas.

   Mokslinė taryba
   Didelę reikšmę instituto veiklai turi Mokslinė taryba. Joje svarstoma instituto mokslinė veikla, tiriamųjų ir įdiegimo darbų bei propagandinio ir leidybinio darbo planai, skyrių, laboratorijų ir sektorių bei atskirų mokslinių bendradarbių ataskaitos ir rekomendacijos. Čia svarstomi mokslo darbuotojų atestavimo ir išrinkimo, mokslinių vardų suteikimo klausimai, įvertinamos paruoštos disertacijos ir rekomenduojamos gynimui.1952 m. įsteigus institutą pirmuoju Tarybos pirmininku buvo pirmasis instituto direktorius dr. Romanas Žebenka. Jo vadovaujama taryba padarė teigiamą įtaką formuojant instituto struktūrą, tyrimų kryptis ir parenkant perspektyvius padalinių vadovus.
   1976 metais Moklsoės tarybos pirmininku buvo prof. habil dr. Zigmantas Vagonis.
Pirmoji instituto mokslininku demokratiškai išrinkta taryba buvo suformuota 1991 m., kai buvo siekiama gauti valstybinio mokslo instituto statusą. Tarybos pirmininku buvo išrinktas prof. habil dr. Vytautas Tarvydas.
Taryboje, sudarytoje 2001 m., pirmininku buvo išrinktas dr. Gedimonas Vaičionis.
   Nuo 2004 metų Gyvulininkystės instituto Mokslinės tarybos pirmininku išrinktas dr. Saulius Bliznikas.

   Instituto mokslininkai
   Institutas turi senas mokslininkų rengimo tradicijas. Pastaraisiais metais institutui buvo suteikta teisė teikti biomedicinos mokslų srities zootechnikos krypties daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsnius kartu su Veterinarijos akademija. Per 50 veiklos metų institute buvo parengti 169 mokslų daktarai ir 13 habilituotų daktarų (iš jų 8 buvo suteiktas profesoriaus vardas). LVA Gyvulininkystės institute 2006 metais dirba 30 mokslo darbuotojai, iš jų 3 habilituoti daktarai ir 24 daktarai.Du instituto mokslininkai išrinkti Lietuvos mokslų akademijos nariais.
   Po Nepriklausomybės atkūrimo mokslinę veiklą institute pradėjo daug jaunų žmonių, baigusių Lietuvos veterinarijos akademiją, Vilniaus universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos žemės ūkio universitetą. Instituto jauniesiems mokslininkams buvo paskirta 10 valstybinių stipendijų. Tai rodo gerą jų mokslinės veiklos įvertinimą.

   Leidiniai
   Mokslininkai parengė ir išleido 45 mokslo darbų rinkinio „Gyvulininkystė“ tomus, 33 monografijas, vadovėlius ir knygas, 72 mokslinių straipsnių rinkinius, 47 institute vykusių mokslinių konferencijų pranešimus ir 64 brošiūras bei rekomendacinio pobūdžio leidinius gamybininkams. Mokslo darbų rinkinys „Gyvulininkystė“ leidžiamas nuo 1954 metų. Jame straipsniai spausdinami lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. leidinys mainais siunčiamas į užsienio šalis ir pateikiamas atitinkamo profilio Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, žinyboms, Žemės ūkio konsultavimo tarnybai.

   Eksperimentinė bazė
   Institute buvo skiriamas nuolatinis dėmesys eksperimentinės bazės plėtrai laboratorijose yra įranga pašarų, pieno, mėsos ir medžiagų apykaitos produktų cheminėms biocheminėms analizėms atlikti, įranga mikroklimato, klimato, gyvūnų sveikatingumo tyrimams.Naudojama duomenų ir informacijos apdorojimo, kaupimo ir perdavimo įranga.
   Baisogalos eksperimentinis ūkis yra pagrindinė instituto mokslo tiriamųjų ir gamybinių bandymų bazė. Čia kasmet daromi galvijininkystės, kiaulininkystės, pašarų gamybos ir ruošimo moksliniai ir gamybiniai bandymai, bei mikroklimato tyrimai. Dalis bandymų atliekama ir kituose Lietuvos ūkiuose.