|
Pokario Lietuvoje beveik
nebuvo gyvulininkystės srities tyrimo institucijų. Tuometinės Lietuvos
mokslų akademijos prezidiumo 1952 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Vilniuje buvo
įsteigtas Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos institutas. 1956 m. kovo
1 d. institutas buvo perduotas Lietuvos žemės ūkio ministerijai ir
įkurdintas Baisogaloje, prijungus čia buvusią Gyvulininkystės bandymų stotį
ir jos eksperimentinį ūkį. 1960 m. rugsėjo 1 d. institutas pertvarkytas į
savarankiškus Lietuvos gyvulininkystės mokslinio tyrimo institutą
Baisogaloje ir Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo institutą
Kaišiadoryse. 1992 metais institutui perduota buvusi Pabaltijo
paukštininkystės bandymų stotis (Panevėžio raj., Velžys). 2003 metais
institutas tapo Lietuvos veterinarijos akademijos dalimi.
Per 50 veiklos metų institute buvo parengti 169 mokslų daktarai ir
13 habilituotų daktarų. LVA Gyvulininkystės institute 2005 dirba 30 mokslo
darbuotojai, iš jų 3 habilituoti daktarai ir 24 daktarai.Du instituto
mokslininkai išrinkti Lietuvos mokslų akademijos nariais. Mokslininkai
parengė ir išleido 45 mokslo darbų rinkinio Gyvulininkystė tomus, 33
monografijas, vadovėlius ir knygas, užregistravo 19 išradybos patentų ir
gavo 4 valstybines premijas. Instituto mokslininkai pripažinti Lietuvos
juodmargių veislės galvijų 3 linijų ir Lietuvos baltųjų kiaulių veislės bei
vienos jų linijos autoriais.
Instituto vadovybė
Pirmasis instituto direktorius nuo 1952 iki 1964 buvo įžymus
galvijų veislininkystės specialistas Romanas Žebenka. Jis gimė Raseiniuose
1906 m., o 1932 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, pagal specialybę
agronomas gyvulininkas.
1964 m. direktoriumi buvo paskirtas Leonas Tymukas, kuris šias
pareigas ėjo iki 1976 m. Jis gimė 1925m. Kašėliškių kaime, Biržų rajone.
Svarbiausi jo mokslo darbai atlikti gyvūnų fiziologijos ir mitybos srityse.
Zigmantas Vagonis instituto direktoriumi buvo paskirtas 1976 m. ir šias
pareigas ėjo iki 1984 m. Jis gimė 1928 m. Juodkiškių kaime, Ukmergės rajone.
Svarbiausi jo mokslo darbai-gyvūnų imuninių reakcijų sąveika ir jų
priklausomybė nuo genotipo ir aplinkos.
Antanas Kairys buvo paskirtas instituto direktoriumi 1984 m. Jis
buvo pirmasis demokratiškai išrinktas instituto direktorius 1992 m. Tais
pačiais metais jis buvo išrinktas LR Seimo nariu ir atsisakė direktoriaus
pareigų. A.Kairys gimė 1934 m. Laičių kaime, Molėtų rajone. Dirbo gyvūnų
mitybos ir pašarų technologijos srityje.
Taryba 1992 m. išrinko direktoriumi Joną Jatkauską. Vėliau jis vėl
buvo išrinktas antrai kadencijai ir šiose pareigose dirbo iki 2001 m. J.Jatkauskas
gimė 1953 m. Kuprių kaime, Šiaulių rajone. Svarbiausios jo mokslo kryptys
gyvūnų mitybos, virškinimo ir medžiagų apykaitos fiziologija bei pašarų
paruošimo technologijos.
Violeta Juškienė buvo paskirta instituto direktore 2001 m. Ji gimė 1959 m.
Radviliškyje. Svarbiausios V.Juškienės darbo kryptys gyvūnų genetinių ir
veislinių savybių įvertinimas bei energiją taupančių ir aplinką tausojančių
laikymo technologijų tyrimas.
Mokslinė taryba
Didelę reikšmę instituto veiklai turi Mokslinė taryba. Joje
svarstoma instituto mokslinė veikla, tiriamųjų ir įdiegimo darbų bei
propagandinio ir leidybinio darbo planai, skyrių, laboratorijų ir sektorių
bei atskirų mokslinių bendradarbių ataskaitos ir rekomendacijos. Čia
svarstomi mokslo darbuotojų atestavimo ir išrinkimo, mokslinių vardų
suteikimo klausimai, įvertinamos paruoštos disertacijos ir rekomenduojamos
gynimui.1952 m. įsteigus institutą pirmuoju Tarybos pirmininku buvo pirmasis
instituto direktorius dr. Romanas Žebenka. Jo vadovaujama taryba padarė
teigiamą įtaką formuojant instituto struktūrą, tyrimų kryptis ir parenkant
perspektyvius padalinių vadovus.
1976 metais Moklsoės tarybos pirmininku buvo prof. habil dr.
Zigmantas Vagonis.
Pirmoji instituto mokslininku demokratiškai išrinkta taryba buvo suformuota
1991 m., kai buvo siekiama gauti valstybinio mokslo instituto statusą.
Tarybos pirmininku buvo išrinktas prof. habil dr. Vytautas Tarvydas.
Taryboje, sudarytoje 2001 m., pirmininku buvo išrinktas dr. Gedimonas
Vaičionis.
Nuo 2004 metų Gyvulininkystės instituto Mokslinės tarybos
pirmininku išrinktas dr. Saulius Bliznikas.
Instituto mokslininkai
Institutas turi senas mokslininkų rengimo tradicijas. Pastaraisiais
metais institutui buvo suteikta teisė teikti biomedicinos mokslų srities
zootechnikos krypties daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsnius kartu
su Veterinarijos akademija. Per 50 veiklos metų institute buvo parengti 169
mokslų daktarai ir 13 habilituotų daktarų (iš jų 8 buvo suteiktas
profesoriaus vardas). LVA Gyvulininkystės institute 2006
metais dirba 30 mokslo
darbuotojai, iš jų 3 habilituoti daktarai ir 24 daktarai.Du instituto
mokslininkai išrinkti Lietuvos mokslų akademijos nariais.
Po Nepriklausomybės atkūrimo mokslinę veiklą institute pradėjo daug
jaunų žmonių, baigusių Lietuvos veterinarijos akademiją, Vilniaus
universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos žemės ūkio
universitetą. Instituto jauniesiems mokslininkams buvo paskirta 10
valstybinių stipendijų. Tai rodo gerą jų mokslinės veiklos įvertinimą.
Leidiniai
Mokslininkai parengė ir išleido 45 mokslo darbų rinkinio
Gyvulininkystė tomus, 33 monografijas, vadovėlius ir knygas, 72 mokslinių
straipsnių rinkinius, 47 institute vykusių mokslinių konferencijų pranešimus
ir 64 brošiūras bei rekomendacinio pobūdžio leidinius gamybininkams. Mokslo
darbų rinkinys Gyvulininkystė leidžiamas nuo 1954 metų. Jame straipsniai
spausdinami lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. leidinys mainais siunčiamas į
užsienio šalis ir pateikiamas atitinkamo profilio Lietuvos mokslo ir studijų
institucijoms, žinyboms, Žemės ūkio konsultavimo tarnybai.
Eksperimentinė bazė
Institute buvo skiriamas nuolatinis dėmesys eksperimentinės bazės
plėtrai laboratorijose yra įranga pašarų, pieno, mėsos ir medžiagų apykaitos
produktų cheminėms biocheminėms analizėms atlikti, įranga mikroklimato,
klimato, gyvūnų sveikatingumo tyrimams.Naudojama duomenų ir informacijos
apdorojimo, kaupimo ir perdavimo įranga.
Baisogalos eksperimentinis ūkis yra pagrindinė instituto mokslo
tiriamųjų ir gamybinių bandymų bazė. Čia kasmet daromi galvijininkystės,
kiaulininkystės, pašarų gamybos ir ruošimo moksliniai ir gamybiniai
bandymai, bei mikroklimato tyrimai. Dalis bandymų atliekama ir kituose
Lietuvos ūkiuose. |