KONKURSO „PAŽANGIAUSIAS EKOLOGINIS ŪKIS 2008" NOMINANTAI

Birželio mėnesi prof. Vanda Žekonienė ir prof. Bronius Bakutis dalyvavo šalies ekologiniu ūkių apžiūroje, kuria organizavo Lietuvos Respublikos žemes ūkio ministerija kartu su Lietuvos ekologines žemdirbystes asociacija, VŠI "Tatulos programa" ir VŠI "Ekoagros" (edukacinis konkursas "Pažangiausias ekologinis ūkis").

Pasirodė naujos  knygos ekologiškai ūkininkaujantiems: 
 

„Augalų kaitos pagrindai, ūkininkaujantiems ekologiškai.....“(Vanda Žekonienė)

„Ekologiška žemės ūkio produkcija, sąlyginai natūralus, estetiškai gražus agrarinis kraštovaizdis kaip žmonių gyvenamoji ir rekreacinė aplinka yra tos nacionalinės vertybės, kurių svarbą sunku įvertinti...Be mažiausios abejonės galima tvirtinti, kad Lietuvos ekologinės gamybos ūkiai pajėgūs ne tik konkuruoti savo išauginta produkcija su ES senbuvėmis šalimis, bet ir prisidėti prie agrarinio kraštovaizdžio išsaugojimo. Susidomėjimas ekologine gamyba nuolat didėja: ūkių skaičius priartėjo prie trijų tūkstančių, ženklus ir ekologiškų hektarų padidėjimas – artėjame prie 100 000. Lankantis ekologinės gamybos ūkiuose, bendraujant su ūkininkais išryškėjo kai kurios sunkiaus sprendžiamos problemos: augalų mitybos, dirvožemio derlingumo, pasėlių piktžolėtumo, ligų ir kenkėjų, biologinės įvairovės ir kt. Jau kuris laikas sisteminu savo stacionarių kompleksinių tyrimų duomenis, lyginu su analogiškais tyrimais, atliktais Lietuvos žemdirbystės institute, Vokės ir Vėžaičių filialuose, Joniškėlio, Perlojos bandymų stotyse, Lietuvos žemės ūkio universitete bei su panašiais tyrimais, atliktais užsienio šalyse. Apibendrinus tyrimus įžvelgiau, kad daugumą minėtų problemų galėtų padėti išspręsti tinkama augalų kaita. Į šias problemas stengiausi žvelgti ir ūkininko, ir mokslininko akimis“

„Ekologinio ūkio privalumai gyvulininkystėje“ (Ina Skurdenienė, Vytautas Ribikauskas, Bronius Bakutis)

Šis leidinys skirtas pagilinti ekologiškai ūkininkaujančių gyvulių augintojų žinias apie žemės ūkio paskirties gyvūnų laikymą, gyvūnų gerovės reikalavimus, padėti geriau pasirinkti gyvūnų veisles, gaminti saugius ir aukštos kokybės maisto produktus saugant aplinką. Jame gausu žinių apie gyvūnų laikymą, šėrimą, ligų profilaktiką, patalpų zoohigieninius reikalavimus. Tai ypač svarbu ir aktualu šiandien, įgyvendinant Nitratų direktyvą. Knygoje supažindinama su mėšlo tvarkymu ir naudojimu ekologinės gamybos ūkyje, kooperacija ir ekologiniu turizmu. Taip pat aptariama ekologiškų gyvūninės kilmės produktų realizacija mūsų šalies ir užsienio rinkose.
Leidinys skirtas visiems ekologiškai ūkininkaujantiems, besidomintiems ekologiniu gamybos būdu gyvulininkystėje bei gyvūninių maisto produktų sauga, ekologiškų produktų vartotojams, gamintojams, specialistams, konsultantams ir studentams.

„Burnočiai– pašaras, maistas, vaistas“ (Antanas Svirskis)

 „Burnotis – viena iš nuostabiausių nepelnytai pamirštų augalų gentis. Graikiškai amaranthos – nevystanti gėlė. Žinoma, kad šis augalas patraukė žmonių dėmesį jau prieš 8000 metų. Senovės graikams burnotis buvo nemirtingumo simbolis, majams ir inkams jis buvo maistas, actekams – dievas. Burnočiai garsėja ne tik kaip maistas, bet turi ir unikalių vaistingųjų savybių. Rusijoje pavyko sukurti burnočių aliejaus (geriausio pasaulyje imuninės sistemos aktyvatoriaus, slopinančio vėžinių ląstelių vystymąsi) gamybos technologiją. Burnočiai lėtina senėjimo procesą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gydo tuberkuliozę, bronchitą ir pneumoniją, psoriazę ir egzemą, lėtinę skrandžio opą, nudegimus, aterosklerozę, stenokardiją ir daugelį kitų negalavimų. Gydomąja galia burnotis prilygsta ženšeniui arba auksiniam ūsui, o maistine verte lenkia visas dabar egzistuojančias pasaulio augalijos rūšis. Lietuvoje burnočiai pradėti tyrinėti nuo 1978 m., kai Žemdirbystės institute gauti pirmieji burnočių sėklų pavyzdžiai. Iki šiol šalyje ištirta keliasdešimt rūšių ir veislių, trys sukurtos ir registruotos. Plačiai augindami Lietuvoje burnočius išvengtume genetiškai modifikuotų augalų invazijos į šalies laukus ir mūsų skrandžius...“.