 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
|
|
| Naujienos | In Memoriam | Archyvas |
VIZIJA:
" Saugi seniūnija, patogi gyventi, patraukli verslui.
" Socialinis teisingumas ir gerovė pasiekiami visiems.
" Ilgalaikių strategijų kūrimas ir įgyvendinimas.
" Gyvenimo kokybės gerinimas per vietos savivaldos ir bendruomenių partnerystę.
2011 m. ATLIKTA:
" Užbaigtas vandentvarkos projektas Baisogaloje.
" Baigta Pakiršinio dvaro pastato renovacija.
" Įsteigtas Radviliškio rajono etnokultūros ir amatų centras.
" Atlikta melioracijos sistemų remonto darbų už 230 t. Lt
" Užbaigtas Biliūno gatvės atnaujinimo projektas.
" Suremontuota pirtis, įkurtas žmonių su negalia dienos centras.
" Vyksta Baisogalos centro renovavimo darbai.
" Įsteigtas Palonų daugiafunkcinis universalus centras. Pradėta pastato renovacija.
" Kuriama žvyrkelių asfaltavimo programa per seniūnijos gyvenvietes.
Seniūnija, kaip savivaldybės teritorinis padalinys, pagrindinį dėmesį skiria žmonių poreikių ir problemų sprendimui, infrastruktūros tobulinimui ir plėtrai, savivaldos įstaigų bazės ir jų veiklos atnaujinimu. Sniūnaitijų seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai ir tarybos, kultūros , švietimo darbuotojai, nevyriausybinės organizacijos, kaimų ir miestelių aktyvūs žmonės, savo geranoriška veikla kuria vietos tradicijas, puoselėja kultūros ir tautinį paveldą, daro gyvenimą kaime pilnavertiškesniu ir prasmingesniu.
Tradiciniai kultūriniai, sportiniai renginiai, akcijos, konkursai, seminarai - mūsų seniūnijos įstaigų išskirtinis bruožas. Jaunimas - nugalėtojai įvairių varžybų ir konkursų jau tapo kasdienybe.
Seniūnija, kaip savivaldybės teritorinis padalinys, pagrindinį dėmesį skiria žmonių poreikių ir problemų sprendimui, infrastruktūros tobulinimui ir plėtrai.
Kuriasi naujos verslo įmonės, stiprėja verslininkai, modernizuoja ūkius ūkininkai - tai sąlyga, kuri leidžia matyti seniūnijos gražią perspektyvą.
Seniūnas Romas Kalvaitis
2011
metų kovo 9 dieną įkurta Baisogalos istorinio - kultūrinio paveldo kaupimo
ir išsaugojimo iniciatyvinė grupė, siekianti išsaugoti Baisogalos
miestelio ir jo apylinkių paveldą bei suburti žmones, kuriuos vienija
panašūs interesai. Kraštiečio poeto, žurnalisto, agronomo, laisvės
kovotojo Balio Gaidžiūno 100 - ųjų gimimo metinių minėjimas - vienas iš
iniciatyvinės grupės renginių.Balio Gaidžiūno gimimo 100-mečio renginys prasidėjo poeto gimtinėje - Dauderių kaime - paminklinės lentos atidengimu. Ją atidengė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Pranevičius, poeto sūnėnas Jaunutis Gaidžiūnas ir paminklinės lentos autorius tautodailininkas Edvardas Bielokopitovas. Baisogalos švč. Trejybės parapijos klebonas Aldas Vinclovas pašventino atidengtą lentą. Administracijos direktorius pasveikino susirinkusiuosius ir pasidžiaugė, kad baisogališkiams svarbi krašto istorija. Baisogalos kultūros centro direktorė Vilija Kaščionienė paskaitė poeto eilių apie jaudinantį sugrįžimą į tėviškę po pusšimčio metų, apie jo troškimą "aptverti/ Tėvų žemę/ stipriais ąžuoliniais stulpais,/ Aukštom istorijos tvorom/ ir Pilėnų kapų padavimais" ir išsaugoti gimtinę, kur užarti keliai ir takeliai, bet iš kur ,,niekad išeit nežadėta".Baisogalos seniūnas padėkojo už prasmingą darbą, atliktą poeto atminimui, ir pakvietė nusifotografuoti prie paminklinės lentos ir ąžuoliuko, pasodinto buvusios poeto tėviškės žemėje.
Atidengus paminklinę lentą, Baisogalos bendruomenės nariai, renginio svečiai, poeto giminės ir artimieji Baisogalos bažnyčioje išklausė šv. Mišių, kurias aukojo Rozalimo parapijos klebonas Algimantas Žibėnas. Po šv. Mišių net keturių kartų baisogališkiai susirinko Komaro dvaro kolonų salėje. Gausiai susirinkusią miestelio bendruomenę pasveikino renginio iniciatorė ir vedėja Ina Stuogė - Skurdenienė. Ji pakvietė renginio dalyvius saugoti krašto paveldą, prisiminti tuos, kurie nusipelnę krašto istorijai, ir saugoti jų atminimą.
Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis sakė matąs susibūrime patriotizmo grūdą - mylėti ne apskritai žmoniją, o pamatyti šalia savęs žmogų, tėvų žemę, tėviškę, paukštį, saulę, kylančią už miško. "Iš tėviškės - visa, kas yra tėvynė, ką reiškia mylėti. Iš tėviškės - meilė, pagarba žmogui,- kalbėjo seniūnas.- Nykstant valstybėms, būdami tarp buvusios ir būsimos Europos, užmirštam savo namus, išbėgam į užsienius. O skaitydami Balį Gaidžiūną, suvokiam: poetas siunčia žinią, kad turim būti čia, kad pareiga tėvynei turi būti svarbiausia". R.Kalvaitis kvietė kiekvieną susirinkusįjį pamąstyti apie tai, kokie esame ir kokie galime būti.
Renginio vedėja perskaitė eilėraštį "Lietuva, kaip ilgesio akordas", kurį Balio Gaidžiūno 100- osioms gimimo metinėms sukūrė poetė, Radviliškio viešosios bibliotekos darbuotoja, kraštietė Genovaitė Lukšaitė. Pagrindinė šio eilėraščio mintis, kaip ir poeto viso gyvenimo siekis, - grįžti
"į tolimą tėvynę,/ Diauderių užmigusius laukus". Grįžti ten, "kur meilės kvapas gyvas/Ir grumste, ir bundančioj dienoj,/Kur pavasariais dar vis - alyvos",/ Svaigiai žydinčios", kur ateina " Kalėdų rytas šventas", kur susirenka visi - gyvieji ir mirusieji.
Baisogalos kultūros namų dainininkės Stasė Anglickienė, Virginija Simonavičienė ir Neringa Bernadickienė padainavo maestro Vilimo Malinausko dainą "Nieko ten neliko", parašytą Balio Gaidžiūno žodžiams. Šioje dainoje atsiskleidė skaudūs autentiški poeto išgyvenimai, susiję su karo ir pokario patirtimi.
Ina Stuogė - Skurdenienė pacitavo ištrauką iš Vaidoto Daunio esė "Šeštoji diena": "...rašmuo kyla iš delno, iš rankos judesio, bet tas judesys nėra paprastas. Jo brėžiama linija turi pradžią ir pabaigą, pakilimą ir nuolydį, jungtį ir sankirtį. Rašmens judėjimas turi viską, kas būdinga ir visai žmogaus gyvenimo kelionei." Pratęsdama renginio vedėjos išsakytą mintį, išsamų pranešimą apie Balio Gaidžiūno gyvenimą ir kūrybą perskaitė Baisogalos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Regina Vaitkevičienė. Susirinkusieji išgirdo daug iki šiol nežinomų poeto biografijos faktų, galėjo tinkamai įvertinti šią daugiašakę, įdomią, kūrybišką asmenybę, kurios visas sudėtingas gyvenimas buvo skirtas Tėvynei. Kalbėtoja pabrėžė, jog šio žmogaus santykis su gimtąja šalimi buvo be rėksmingų šūkių, be reklamos, be įkyraus patoso - tik atkaklus kruopštus alinantis kasdieninis darbas, tik gilus suvokimas, kad Tėvynė prasideda nuo namų, nuo tėvo ir motinos, nuo gimtųjų vietų, nuo šventų Mišių miestelio bažnyčioje. Ir - įstabu - tas santykis nepakito nei perėjus kalėjimus bei koncentracijos stovyklas, nei būnant toli nuo gimtinės (Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose) - tik tolydžio stiprėjo ilgesys, noras sugrįžti į vienintelius žemėje namus ir, jo paties žodžiais tariant, "Iš tų laukų jau niekur neišeit,/ Per amžius likt,/Kur protėviai sugulę".
Į tą prieškarinį Lietuvos kaimą visus sugrąžino Radviliškio kultūros centro direktoriaus Romualdo Juzukonio vadovaujamo ansamblio "Daina-va" vyrai. Skambėjo dainos "Sode lakštutė maža", "Parašyk", "Kai sužydės po mano langu".
Renginio vedėja pažymėjo, jog didelė Balio Gaidžiūno gyvenimo dalis buvo susijusi su jo profesija, kurią jis įgijo tuometinėje žemės ūkio specialistų rengimo kalvėje - Dotnuvos žemės ūkio akademijoje. Balio Gaidžiūno, kaip agronomo- ekonomisto, nuveiktą darbą savo pranešime aptarė buvusi Baisogalos gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja daktarė Elena Šveistienė. Kaip teigė pranešėja, būdamas reiklus sau, suvokdamas, jog kūrybinei veiklai stinga lituanistinių žinių, Balys Gaidžiūnas tuo pat metu studijavo Dotnuvos žemės ūkio akademijoje ir Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Įgytos žinios pravertė, kai baigęs akademiją jis buvo paskirtas dirbti redaktoriumi Žemės ūkio rūmuose, spaudos skyriuje. Neramiais prieškario laikais kartu su bendraminčiais Balys Gaidžiūnas ypač suintensyvino švietėjišką veiklą Lietuvos kaime: redagavo "Jaunąjį ūkininką", "Radijo laikraštį" ūkininkams Kauno radiofone, "Žemės ūkį", važinėjo po kaimus, rengė susitikimus su jaunais ir vyresnio amžiaus ūkininkais, propagavo ir diegė žemės ūkio naujoves, ragino atsirinkti tinkamiausias Lietuvos sąlygomis augalų ir gyvūnų veisles, spausdino patarimus, kaip tvarkyti sodybas, formuoti želdynus ir kt. Šiam žmogui rūpėjo išsaugoti liaudies papročius ir tradicijas. Ypač intensyviai dirbdamas jis dar rado laiko porą kartų nuvykti į Vokietiją pasitobulinti redagavimo ir techninės veiklos srityse. Deja, intensyvią veiklą sutrukdė Antrasis pasaulinis karas, kuris ilgam laikui atitolino Balio Gaidžiūno siekį darbuotis savojo krašto labui.
Renginio vedėja Ina Stuogė - Skurdenienė pristatė susirinkusiesiems 100- osioms Balio Gaidžiūno gimimo metinėms jos pačios ir dr. Elenos Šveistienės parengtą knygą "Arimuose įmintos pėdos". Gausiai iliustruotoje knygoje, kurią išleido Radviliškio rajono savivaldybės Viešoji biblioteka, išspausdinti poeto gyvenimo ir kūrybos fragmentai, kai kurie eilėraščiai, išeivijoje išleistų knygų trumpos anotacijos.
Prisimindama Balį Gaidžiūną, kraštietė, žinoma poetė, Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja Valė Macijauskienė kalbėjo apie tai, kad jo karta gimė ir gyveno didelių pokyčių pasaulyje laiku - kaip ir dabartinė karta. " Kiekvienai lietuvių kartai lemta pasirinkti vertybes. Ir kiekvienoje kartoje poetai yra tas tautos sielos šauksmas, kuris kviečia ne šiaip sau pokyčiams, bet pokyčiams sieloje, atsigręžiant į dvasią, sukuriant aplink save meilės ir pasitikėjimo erdvę. Tai yra išlikimo ir tobulėjimo - žmogaus, tautos, pasaulio - sąlyga",- teigė V. Macijauskienė. Ji padėkojo renginio organizatoriams už atgaivintą kraštiečio poeto atminimą ir jo sielos šauksmą - auginti tikėjimą, troškimą, vidinę laisvę.
Pratęsdama mokytojos R. Vaitkevičienės pranešimo pabaigoje išsakytą paskutinę poeto valią
("Kai paskutinėje kelionėj/ Būsiu,/ Padėkite po mano galva/Lietuvos istoriją"), Baisogalos kultūros namų direktorė Vilija Kaščionienė perskaitė eilėraštį ,,Sodo istorija"- apie giminės sodą, sodintą įsimintiniausiais gausios Gaidžiūnų šeimos gyvenimo momentais. Ji pažymėjo, jog sodo istoriją puoselėja likę poeto giminaičiai ir artimieji.
Tam puikiam kaimui, tai šviesiai giminei ir skyrė Dauderių polką Baisogalos folkloro ansamblio ,,Dainoriai" kapelija, vadovaujama Stasės Anglickienės.
Anot V. Kaščionienės, visa lietuvių tautos istorija ir susideda iš daugybės atskirų šeimų, giminių istorijų - atskirų Lietuvos sodų istorijų. Ir tik išsaugota šviesių mūsų krašto asmenybių istorinė atmintis ir palikimas - mūsų savasties įprasminimas.
Renginio dalyviai, vedami kapelijos muzikantų, susikibę už rankų dainavo apie Medį. Tautos Medį, kurio šakas gal ir aplamdė gyvenimo audros, bet kurio šaknys visam laikui liko čia, mūsų žemėje.
Tad ir skambėjo poeto eilėraštis - pažadas:
Pas jus aš grįšiu, tikrai sugrįšiu,
Melsvoj padangėj dulke nusileisiu
Ir įsigersiu žemėn ąžuolų pavėsy.
Susirinkusiesiems dainavo Baisogalos gimnazijos tikybos mokytoja Giedrė Nakutienė. Balio Gaidžiūno eiles skaitė gimnazijos mokiniai Miglė Jedinkutė ir Matas Masiulis. Prisiminimais apie giminaitį dalijosi poeto sūnėnas Jaunutis Gaidžiūnas.
Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis linkėjo renginio dalyviams branginti kiekvieną žmogų, dėkoti likimui, kad turime praeitį, istoriją, ir ją puoselėti.
Už istorinės atminties puoselėjimą, už puikią iniciatyvą ir kūrybiškumą renginio sumanytojams ir organizatoriams dėkojo Radviliškio rajono savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis.
Renginio metu veikė Balio Gaidžiūno gyvenimui ir kūrybai skirta paroda "Lietuvą radau daug gražesnę negu tikėjausi...". Parodą parengė Baisogalos miestelio bibliotekos bibliotekininkės Alvyda Žižniauskienė ir Viktorija Ivoškaitė.
Regina Vaitkevičienė
 |
|
 |
 |
 |
 |
Pirmąją
žiemos dieną, Baisogalos jaunieji šauliai, gimnazistai, lydimi gimnazijos
direktoriaus A. Jasiūno, Šaulių vado G.Kuckailio, šaulės mokytojos
G.Nakutienės dalyvavo renginyje Mėnaičiuose Lietuvos laisvės kovotojams
atminti. Čia, Miknių sodybos bunkeryje, aštuoni ryžtingi Lietuvos
partizanų vadai 1949-aisiais pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio
Tarybos deklaraciją. Tą dieną čia, Mėnaičių kaime, įrengtame Lietuvos
laisvės kovos sąjūdžio memoriale lankėsi Baltijos šalių gynybos ministrai:
Estijos gynybos ministras Martas Laaras, Latvijos gynybos ministras Artis
Pabrikas ir Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.Renginys prasidėjo labai iškilmingai: į Garbės eilę prie paminklo sustingo ne tik Lietuvos Garbės sargybos kuopos kariūnai, partizanų apygardų atstovai, bet ir uniformuotieji jaunieji šauliai. Lietuvos Respublikos himnu, gėlėmis, tylos minute, trimis griausmingomis šautuvų salvėmis, dainomis, eilėmis pagerbėme žuvusiuosius, taip didvyriškai kovojusius dėl mūsų šalies laisvės. Mūsų ministrė kalbėjo, kad šioje vietoje partizanų priimta deklaracija - tai visos tautos pagalbos kreipimasis į visą pasaulį, jog mes norime būti laisvi. Ši deklaracija - tai buvo pamatas Nepriklausomos valstybės atgimimui.
Visi dalyviai turėjome galimybę apžiūrėti bunkerį-vadavietę, ekspoziciją, susitikti su sodybos šeimininke - liudininke, nusifotografuoti su partizanų uniformą dėvinčiais karybos istorijos klubo nariais. Dėkojame rajono organizatoriams, Baisogalos vadovams, vairuotojams E.Grigaliūnui ir A. Radžiūnui už gyvą istorijos pamoką. Gera žinoti, kad bent savo moksleivišku, patriotišku indėliu galime ir mes prisidėti prie laisvos Lietuvos kūrimo. Kokia bus Lietuva, mano kartos sukurtoji? Turbūt graži. Ir bus, nes aš to noriu. Mes visi renginio dalyviai to norime. Ir darysime viską, kad tokia būtų.
Baisogalos 6-osios šaulių rinktinės Jaunoji šaulė, gimnazistė Kamilė Butkevičiūtė
Nuotraukos: Alfredo Jasiūno
 |
 |
| Mėnaičių bunkeris | Apžiūrint ekspoziciją |
 |
 |
| Su "autentiškais" partizanais | Baltijos šalių gynybos ministrai |
Nespėję
pasidžiaugti Lietuvos sportiškiausios mokyklos titulu, Baisogalos
pradinukai ir jų mokytojai kimba į naujus darbus. Smagu, kad jie sekasi.Neseniai įvykusiose Lietuvos mokinių olimpinio festivalio rajoninėse kvadrato varžybose iškovota pirmoji vieta. Puikiai įvykdytas mokyklos projektas " Sveikatos akademija". Projekto apibendrinimui lapkričio 25d. buvo organizuota rajono pradinių klasių mokinių didžioji konferencija "Sveikatos akademija". Džiugu, kad panoro dalyvauti net 100 pradinių klasių mokinių iš Radviliškio rajono mokyklų ir draugai iš Joniškio "Saulės" pagrindinės mokyklos.
Jaunieji pranešėjai įdomiai pateikė savo paruoštus pranešimus sekcijose: vieni puikiai valdydami multimedią rekomendavo sveiko gyvenimo receptus, analizavo stebėjimų išvadas, kiti parodė trumpas inscenizacijas. Po darbų pristatymo mokiniai maudėsi baseine, sprendė specialiai jiems paruoštus kryžiažodžius.
Susirinkę apibendrinti konferencijos, dalyviai iškėlė svarbiausias dienos išvadas, kurios labai svarbios kiekvienam žmogui. Tai mityba, sportas, švara, bendravimas.
Direktorės pavaduotoja ugdymui Gražina Areliūnienė
 |
 |
Radviliškio rajono Baisogalos gimnazija aktyviai įsijungė į Tarptautinės
komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje
įvertinti inicijuotą Tarptautinės tolerancijos dienos paminėjimą. Kaip ir
kitos Respublikos mokyklos, ji dalyvavo pilietinėje akcijoje "Tolerancijos
laivas".Klasių vadovai ir dalykų mokytojai pamokų ir klasių valandėlių metu iš anksto aptarė su mokiniais tolerancijos sąvoką, aiškinosi, ar galima mūsų visuomenę laikyti tolerantiška, kokius tolerancijos ar netolerantiškumo pavyzdžius gali pateikti mokiniai. Aptarti ir XX a. Lietuvos istorijos faktai - nacių ir sovietinės okupacijos laikotarpiai, kuomet netolerancija kitai tautai, socialinei grupei ar kitaip mąstančiam peraugo į atvirą priešiškumą ir žmonės buvo kalinami, kankinami, žudomi. Su mokiniais buvo apsvarstyta "Tolerancijos laivo" idėja - būnant vienam šalia kito, tarsi dideliame laive, gyventi tolerantiškai ir būti pakantiems.
Klasių valandėlių metu mokiniai iš įvairiaspalvio popieriaus lankstė mažus laivelius ir ant jų rašė žymių žmonių arba savo pačių mintis apie toleranciją ar netolerantiškumą, o renginio dieną - lapkričio 16-ąją - būriavosi pirmojo aukšto fojė prie didžiulio stilizuoto laivo ir į jį "kėlė" savo mažus laivelius. Pavieniui ir būreliais visi stoviniavo prie laivo, skaitė bendraamžių mintis ar žymių žmonių sentencijas, dalinosi įspūdžiais, diskutavo.
Šią pilietinę akciją surengė gimnazijos direktorius Alfredas Jasiūnas.
Regina Vaitkevičienė
Radviliškio
rajone nuo sunykimo gelbėjamas Baisogalos dvaro sodybos vėjo malūnas -
pastato išorė iš dalies rekonstruota, stogas užkonservuotas, pirmadienį
pranešė Kultūros paveldo departamentas.Pagal "Lietuvos paminklų" projektą bendrovė "Ateities statyba" nuo malūno pašalino augalines sąnašas, restauravo akmens mūrą, įrengė atgrindą paviršiniam vandeniui nuo pastato nutekėti.
Restauruotas mūras apdorotas antiseptikais, kad neliktų biopažeidėjų sporų bei sėklų, nutinkuotas ir hidrofobizuotas fasadas. Pašalinus seno skardinio stogo dangą ir grebėstus bei uždengus jį nauja cinkuota skarda, malūno stogas užkonservuotas.
"Atlikti darbai sustiprino šį vertingą kultūros paveldo objektą ir padės apsaugoti jį nuo grėsusio nykimo", - pranešė KPD.
Vieno gražiausių Lietuvos mūrinio vėjo malūno būklė iki tvarkybos buvo avarinė.
Baisogalos dvaro suklestėjimas susijęs su dvarininkais Komarais, kuriems dvaras atiteko 1830 metais. Tuomet Juozapas Komaras pradėjo ilgą Komarų dinastijos istoriją Baisogalos dvare, besitęsusią iki pat 1940 metų Lietuvos aneksijos.
Archyviniai dokumentai rodo, kad Baisogalos dvaro vėjo malūnas pastatytas ir pradėjo veikti 1885 metais. Jis veikė iki 1954-ųjų. Sovietiniais metais pradėta įrenginėti, tačiau nebaigta kavinė. Statybų metu išardyti girnų mechanizmai ir pavara, vietoj medinių perdangų įrengtos gelžbetoninės, padarytos naujos pertvaros, buvo visiškai suardyta planinė struktūra.
Vėjo malūnas 1997 metais įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kaip Baisogalos dvaro sodybos kompleksinė dalis. 2005 metais malūnas pripažintas valstybės saugomu, o 2008 metais paskelbtas kultūros paminklu.
Nors malūnas neišlikęs kaip veikiantis liaudies technikos paminklas ir šiuo metu neeksploatuojamas, tačiau technikos istorijai svarbus bei vertingas kaip praeities specifinės gamybinės paskirties objektas.
Iš kitų to paties tipo statinių malūnas išsiskiria dekoru: pirmasis aukštas yra klasicistinio stiliaus, antrasis - renesansinio, o trečiasis - gotikinio.
Šiam kultūros paminklu paskelbtam techninio paveldo objektui sustiprinti Kultūros paveldo departamentas 2009-2011 metais skyrė 576,9 tūkst. litų. Dešimt tūkstančių litų tvarkybos darbams pridėjo Baisogalos dvaro sodybos kompleksą valdanti Lietuvos veterinarijos akademija.
Kauno diena
Nuotrauka Kazio Strolio
Spalio
mėnesį Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijos mokiniai dalyvavo keliose
puikiose pilietinėse akcijose.Pirmąjį renginį - naktinį žygį "Pergalių ir kovų keliais" suorganizavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Šiaulių skyrius. Žygio, kurio maršrutas buvo Baisogala - Mėnaičiai- Balandiškiai-Miežaičiai-Radviliškis, dalyviai turėjo miškų ir laukų keliukais įveikti 50 kilometrų atstumą ir pakartoti 1919 metų karių savanorių žygį. Į žygio dalyvius kreipėsi šio žygio sumanytojas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Šiaulių apskrities skyriaus vadovas N.Kundrotas, Baisogalos seniūnas R.Kalvaitis. Žygio dalyvius palaimino kariuomenės kapelionas T. Reinys. Ištvermės Tėvynės labui palinkėjo buvęs tremtinys, Lietuvos seimo narys K.Kuzminskas.
Keliauninkų laukė ne tik ilgas ir varginantis, ištvermės reikalaujantis kelias, bet ir susidūrimas su rūsčia to meto tikrove: dalyvius stabdė ir reikalavo dokumentų Sovietų Sąjungos represinės žinybos kariai, pulkininko Bermonto-Avalovo kariuomenės likučiai, patikrinimo punktuose virš galvų zvimbė kulkos. Nepaisydami sunkumų, 600 žygio dalyvių iš visos Lietuvos pasiekė tikslą. Tarp jų - ir 15 Baisogalos gimnazijos jaunųjų šaulių, vadovaujamų Baisogalos šaulių kuopos vado G. Kuckailio ir mokytojos šaulės G. Muchlickienės.
Postuose savo pilietinę pareigą atliko 9 jaunieji Baisogalos šauliai: R. Juzukonytė, G. Noreikaitė, G. Pužauskaitė, Ž. Niauraitė, K. Levickas, N. Briedelytė, S. Dapkus ir pernai baigę mokyklą, bet toliau dalyvaujantys šaulių būrio veikloje K. Dirgėla ir M. Astrauskas. Jų tikslas buvo budėti kryžkelės ir suteikti reikalingą informaciją, kad žygio dalyviai nepasiklystų. Tuo tarpu 6 gimnazistai pasiryžo pakartoti 1919 metų karių savanorių žygio maršrutą. Tai J. Rimkevičius, M. Mikalajūnas, K. Tvarijonavičius, D. Barauskas, D.Žukas, K. Butkevičiūtė, G. Žakytė.
Kaip teigė 2ag klasės gimnazistė Kamilė Butkevičiūtė, žygis buvo tikrai sunkus, bet gelbėjo tai, kad kiekvienas galėjo jausti šalia draugo petį. Be to, reikėjo suteikti pagalbą ne tokiems patyrusiems žygeiviams, kurie buvo išsekę, pavargę, nutrintomis kojomis ir slegiami sunkių kuprinių. Jaunieji Baisogalos šauliai subintavo jiems kojas, padėjo nešti kuprines, lydėjo iki pat finišo. Anot Kamilės, sunku buvo visiems, bet pajuto tikrąją žygio dvasią, nes ir patys įveikė maršrutą, ir sugebėjo padėti kitiems.
Žygio dalyvis šaulys J. Rimkevičius pasakojo: "Nusprendžiau dalyvauti žygyje, nes norėjau išbandyti savo jėgas ir pagerbti žuvusiųjų už laisvę atminimą. Sunkiausia buvo po trumpo poilsio vėl grįžti į rikiuotę ir tęsti žygį. Tačiau žinojome, kad laukia netikėtumai, todėl tęsėme kelionę. Kai sustojome Mėnaičiuose, mus pasitiko Lietuvos partizanai, ten apžiūrėjome partizanų bunkerį, pasivaišinome šilta koše, atsigėrėme arbatos. Sodybos šeimininkė papasakojo, kaip partizanai lankydavosi jos namuose. Visi pagerbėme žuvusių partizanų atminimą tylos minute. Manau, tokie renginiai prasmingi, nes leidžia geriau pažinti krašto istoriją ir pagerbti žuvusius už laisvę. Norėčiau pakartoti žygį".
Be jokios abejonės, žygis buvo puiki patriotiškumo pamoka. Gimnazistai prasmingai praleido laisvalaikį, tapo netiesioginiais istorinių procesų dalyviais, ugdė savitarpio pagalbos įgūdžius.
***
Gimnazistai dalyvavo ir Radviliškyje surengtame kultūriniame - edukaciniame renginyje "Broliai", kuriame buvo pagerbti Lietuvos partizanai. Jauniesiems šauliams: Kamilei Butkevičiūtei, Dainiui Barauskui, Ramintai Juzukonytei, Gintarei Šenauskaitei - giliai įstrigo žodžiai, kad Lietuvos laisvės kovotojai amžiams išliks pavyzdžiu kiekvienam tėvynainiui.
Tą dieną gimnazistai dalyvavo, jų nuomone, pačioje įdomiausioje istorijos pamokoje. Pirmiausia jie aplankė parodą "Karas po karo...", ,,Ir jie mokėjo džiaugtis..." Po to sėdo į autobusą ir vyko partizanų keliais (Radviliškio apylinkėse) kartu su puikiu gidu istoriku, archeologu Vykintu Vaitkevičiumi. Grįžę iš ekskursijos visi susitiko su Europos parlamento nariu Algirdu Saudargu. Tądien nuolat buvo demonstruojami filmai partizanine tematika. Kartu su Lietuvos laisvės kovų įamžintųjų sąjūdžio atstovais istorikais: E. Kuckailiu, G.Petrausku, A. Čepulyte, buvo nusikeliama į kovų istoriją, klaidžiojama po partizanų bunkerius, susipažįstama su partizanų karinio ir buitinio gyvenimo momentais, klausomasi poetės Eglės Juodvalkės partizaninių eilių. Poetė linkėjo: ,,mylėkim Lietuvą, kaip Jie mylėjo". Renginio pabaigoje vyko jaunųjų bardų pasirodymas, Aistės Smilgevičiūtės ir grupės "Skylė" koncertas "Broliai".
***
Dar viena reikšminga akcija Baisogaloje - ąžuolyno sodinimas. Spalio 21 dieną Baisogalos priestotyje, Žemaitės gatvės teritorijoje, Radviliškio miškų urėdijos ir Baisogalos seniūnijos rūpesčiu puspenkto hektaro aptvertame plote buvo pasodinta 13 tūkstančių ąžuoliukų. Tądien triūsė 120 talkininkų: miškininkų, seniūnijos darbuotojų, Baisogalos miestelio ir "Imantų" bendruomenių narių. Į akciją aktyviai įsijungė Baisogalos gimnazijos abiturientai. Pasiskirstę po du, jie sparčiai triūsė sodindami stipriausių ir tauriausių Lietuvos medžių giraitę. Pasibaigus sodinimo darbams buvo renkamas ąžuolyno pavadinimas. Talkininkai siūlė ąžuolų giraitę pavadinti Ateities, Vilties, Karžygių ir kitais vardais, tačiau visiems labiausiai patiko pasiūlymas pavadinti Gimnazistų ąžuolynu. Čia pat pastatytoje lentoje tuojau buvo įamžintas ką tik sugalvotas pavadinimas, o gimnazistai joje paliko savo autografus.
Gražus ir prasmingas darbas buvo padarytas. Dabar Baisogalos gimnazistai prižiūrės ir puoselės savo ąžuolyną, o gavę brandos atestatus atvyks čia pasitikti saulės.
Regina Vaitkevičienė
Kazio Strolio nuotr.
 Gimnazistai pasirengę |
 Palinkėta ištvermės... |
 Startas nuo Komaro dvaro rūmų. Tuo bus patrankos šūvis |
 Gimnazistų ąžuolyno vartai |
 Specialiu kastuvu iškasama duobutė |
 Rimtam darbui pasirengę |
Rugsėjo 30 dieną LSMU
Gyvulininkystės institute Baisogaloje vyko jau tradicija tampanti Lietuvos
ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro ir Lietuvos
nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos rengiama konferencija -
paroda "Senosios ūkinių gyvūnų veislės ir jų panaudojimo maisto ūkyje bei
kaimo veikloje būdų paieška" . Parodoje - konferencijoje dalyvavo svečiai
iš Radviliškio, Šiaulių, Utenos, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio,
Kėdainių, Jonavos rajonų. Svečiavosi ir Augalų genų bankas, esantis
Dotnuvoje, kuris bene vienintelis Lietuvoje rūpinasi augalų genetinių
išteklių išsaugojimu. Visa diena buvo skirta susipažinti su senosiomis ūkinių gyvūnų veislėmis, jų panaudojimu bei išsaugojimu. Parodoje buvo galima iš arti pamatyti nacionalinių veislių gyvūnus: žemaitukus, šėmuosius ir baltnugarius galvijus, šiurkščiavilnes ir juodgalves avis, vietines kiaules, vištines žąsis ir skalikus.
Gausiai susirinkę žiūrovai stebėjo, kaip vikriai ir profesionaliai avį kirpo Molėtų r. ūkininkas Giedrius Prakapavičius. Jo metodas įdomus tuo, kad Giedrius, pats turintis nemažą avių bandą, skirtingai nei kiti kirpėjai, sugeba nukirpti avį jos nesurišęs.
Po to, kai avinas jau buvo nukirptas, žiūrovai galėjo savo akimis išvysti visą vilnos kelią, kol ji veltų gaminių pavidalu pateko jiems į rankas. Čia šventės organizatoriams pagelbėjo Baisogalos ir Palonų bendruomenių gražiadarbės. Tai ypač buvo įdomu Baisogalos mokyklos darželio vaikams.
Jei ne kasmetinės, tradicija tampančios LSMU gyvulininkystės instituto Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro parodos - konferencijos, tai gal dar ne visi žinotų apie genofondo gyvūnus: vietines su karoliukais kiaules, šėmus ar baltnugarius galvijus, apie vištines žąsis. Galiausiai nežinotų ir to, kad žemaituku į žygius jodavo dar Vytautas Didysis ir kad Žalgirio mūšyje šuoliavo būtent žemaitukai. Šventės svečias treneris Saulius Pužauskas, kuris treniruoja LSMU žemaitukus, jojo savo paruoštais žirgais. Jis suteikė puikią galimybę Baisogalos dvaro parke pamatyti žemaitukų šuolius, mini konkurą.
Džiugu, kad Baisogalos mokyklos - darželio auklėtiniai taip pat neliko abejingi senųjų veislių išsaugojimui. Susirinkusieji stebėjo jų parengtą spektakliuką - pristatymą apie tai, kaip panaudoti ūkines veisles.
Baisogalos dvaro (jo teritorijoje ir vyko visas renginys) fojė buvo galima pasigrožėti pernai surengto vaikų piešinių konkurso, kurio metu vaikai piešė nykstančias gyvūnų veisles, darbais.
Kad parodos stebėjimas neprailgtų ir susirinkusieji nevaikščiotų tuščiais pilvais, pasirūpino ožkų ir karvių augintojai, į šventę pristatę vietinių veislių karvių ir ožkų pieno produktų. O Augalų genų banko darbuotojai rūpinosi, kad nė vienas renginio svečias neišeitų į namus neparagavęs įvairių lietuviškų veislių obuolių ir neatsigaivinęs gilių kava.
Po pirmosios renginio dalies Baisogalos dvare vyko konferencija, kurioje pranešimus skaitė R. Šveistienė, V. Jatkauskienė, Z. Miknienė, S. Kerzienė, E. Kaurynienė, L. Petrakova, V.Razmaitė.
Renginio pabaigoje vyko genofondo gyvulių produkcijos gaminių degustacija. Konferencijos dalyviai galėjo paskanauti ant laužo kepto šiurkščiavilnių veislės avino mėsos, vietinių kiaulių lašinių, dešrų, senoviškai paruoštos vištinės žąsies bei sūrių ir uogienių, pagamintų iš lietuviškų veislių obuolių.
Rūta Šveistienė, Ieva Vaitkevičiūtė
 Be pagalbininko |
 Mažieji artistai |
 Šėmoji ir baltnugarė |
 Vilnos kelias |
 Žemaitukai |
 Konferencija |
| Daugiau nuotraukų iš parodos |
Savaitės darbus apibendrino susitikimas su Ievutės tėveliu, policijos pareigūnu Renatu Zdanavičiumi. Jis vaikams pademonstravo filmuką "Policijos bičiulis Amsis". Žaisdamas su vaikais, kūrė įvairias situacijas, pamokančias, kaip laikytis saugaus eismo taisyklių.
Atsisveikindamas Ievutės tėvelis padovanojo knygelę apie saugų eismą ir kiekvienam įteikė po atšvaitą, kad tamsiu paros metu būtų saugūs.
Priešmokyklinės grupės pedagogė Zoja Šimkevičienė
 Su policininku R. Zdanevičiumi |
 Pagalbos telefonas 112 |
Rugsėjo 9 -11 d. Šiaulių vyskupija organizavo devintąjį tarptautinį piligriminį žygį iš Kryžių kalno į Šiluvą. Į žygį mes, jaunimas, leidomės su palaimintojo Jono Pauliaus II žodžiais: "Visas krikščionio gyvenimas yra tartum ilga maldinga kelionė į Tėvo namus - Tėvo, kurio besąlyginė meilė kiekvienam žmogui. Tokia kelionė vyksta kiekvieno žmogaus sielos gelmėse, tikinčiųjų bendruomenėse, o per jas - ir visoje žmonijoje". Taigi su tokia kilnia misija keliavome ir mes, Baisogalos gimnazijos moksleiviai. Šiemet norinčių keliauti į šį žygį buvo kaip niekad daug, net du mokykliniai autobusiukai vežė mus, bet keliavo tie, kurie buvo pasiryžę ištverti šią ilgą ir gan sunkią kelionę ir tuo labiau sustiprinti savo tikėjimą. Daugelis tarp jų ir aš jau keliavome nebe pirmą kartą, todėl kelionės pasiruošimas buvo lengvesnis: žinojome, ką reikia įsidėti jei pasikeistų orai.
Nuvykę į Kryžių kalną, pamatėme nemažai atvykusio jaunimo, tarp jų ir senų draugų. Prisiregistravom, ir čia pat gamtoje dalyvavome susitaikymo atlaiduose, kuriuose visi galėjome prieiti išpažinties. Tada ir įvyko stebuklas - iš mūsų grupelės dauguma ėjome išpažinties, kiti jau senai nebuvę, ir iš po jos buvome visai kiti žmonės, jautėme tokį palengvėjimą, džiaugsmą širdy. Visi apsikabinę verkėme iš džiaugsmo! Tai buvo akimirka, kuri dar ilgai išliks atmintyje.
Po šv. Mišių išsirikiavę į žygio koloną patraukėme į kelionę. Šiemet buvo per pus mažiau, tik 750 piligrimų, bet už tai visų veidai spindėjo, buvo geranoriškai nusiteikę ir buvo gera keliauti.
Pirmąją dieną nužygiavome 20km. Nakčiai apsistojome prie Rėkyvos ežero. Ten jau buvo pastatytos didelės kareiviškos palapinės, viskas paruošta vakaro prisistatymams. Krepšiai, kuriuos vežė kareiviai buvo sukrauti į milžinišką krūvą, todėl ieškoti savo daiktų nebuvo lengva, tačiau kai rasdavome - džiaugdavomės. Įsikūrėm, pavalgėm kareiviškos košės ir tuomet turėjo būti prisistatymai tačiau juos nukėlė rytojuj, nes vyko Europos krepšinio varžybos. Buvo smagu kai į aikštę susirinkome visi piligrimai ir palaikėme savo krepšininkus, nors jie ir pralaimėjo.
Vėliau laukė šalta naktis, niekaip negalėjom užmigti, nes norėjosi bendrauti, pasikalbėti. Bet kai laukė sunki diena, nes reiks nueiti 30km., tuomet supratome, kad reikia ir pailsėti.
Kėlėmės šeštą ryto, buvo šalta, bet matėsi, kad bus gera diena, - taip ir buvo. Buvo gana karšta, kelias ilgas, o vandens trūkumas, gerai, kad bent žmonės geri pakelėse duodavo atsigerti, bei vaišindavo obuoliais, pyragais. Jau jautėme, kad maudžia kojas, tačiau nepasidavėme dainavom, o šokant taip gera buvo pakilnot kojas, kad net nepajusdavom, kai ateidavom į numatytas vietas. Eidami aplankėme mažas bažnytėles, paprašydavom Dievo ištvermės ir keliaudavom toliau. Mūsų narsuoliai Justas ir Dainius nešė mergaičių kuprines,- taip jie bandė savo ištvermingumą.
Antroji naktis mūsų laukė netoli Tytuvėnų prie Gauštvynio ežero. Vakare įvyko taip visų lauktas dalyvių prisistatymas. Mes prisistatėme taip pat, giedojom ir šokom. Po to mums koncertavo grupė ,,Aukštyn bures" iš Kauno. Vėliau vieni šoko, kiti šildėsi prie laužo, treti "nusikalę" miegojo.
Trečioji paskutinė diena buvo gan lengva reikėjo nueiti apie 18 km. Palyginus, buvo vieni juokai. Įėję į Tytuvėnus, aplankėme bažnyčią. Ten mus pasveikino kraštietis kunigas Rimantas Žaromskis, pavaišino saldainiais ir pats prisijungė prie mūsų kelionės į Šiluvą.
Paskutiniai kilometrai buvo patys smagiausi. Netoli Šiluvos visi piligrimai dainavom, giedojom, bei skandavom. Pravažiuojančios mašinos mus sveikino ilgais pypsėjimais. Šiluvoje mus pasitiko daug žmonių, kurie prisijungė prie keliaujančių ir dalyvavo šv. Mišiose , kurias vedė arkivyskupas S. Tamkevičius. Daugybė pamaldų dalyvių, susitaikiusiųjų su Dievu, pelnydami atlaidų malonę, priėmė šv. Komuniją. Visi džiaugėmės, kad nuėjome visą ilgą kelią, patyrėme daug įspūdžių, susiradome daug draugų, todėl šis žygis tikrai mums, baisogaliečiams, tikrai dar nepaskutinis. Viltingai laukiame kitų metų jubiliejinio žygio, dėkodami ir linkėdami sveikatos mūsų mylimam žygio vadovui JE vyskupui Eugenijui Bartuliui.
Piligriminio žygio dalyvė, gimnazistė, šaulė, Jurgita Muchlickaitė
Nuotraukos autorės
 Baisogaloje kartu su klebonu A. Vinclovu ir šaulių vadu G. Kuckailiu |
 Kelionės pabaiga Šiluvoje |
 Kelionė prasidėjo nuo Kryžių kalno |
|
Rajonui sambūryje atstovavo Radviliškio kultūros centro folklorinis
ansamblis "Aidija", vadovaujamas Angelės Virgailienės, Pociūnėlių kultūros
namų folklorinis ansamblis "Garduva (vadovė Genovaitė Vorienė), Grinkiškio
kultūros namų liaudiškos muzikos ansamblis "Sarva", vadovaujamas
Virginijos Šepronienės, Eugenijaus Arbušausko vadovaujama liaudiškos
muzikos kapelija "Šiaulėniškiai", Šeduvos etnografinis ansamblis "Šeduva"
(vadovė Emilija Brajinskienė), du baisogaliečių kolektyvai: "Dainoriai",
vadovaujami Stasės Anglickienės, ir Pagyvenusių žmonių asociacijos
kolektyvas "Sidabrinė gija" (vadovas Stanislovas Černiauskas). Žiūrovų palaikymo sulaukė ir du regiono kolektyvai - Kelmės "Ramočia" (vadovas Valdas Rutkūnas) bei Pakruojo rajono Stačiūnų folkloro ansamblis "Volungė", vadovaujamas Violetos Bernotienės, šiame sambūryje dalyvaujantis pirmą kartą.
Prie Baisogalos kultūros namų svečiai, folkloro kolektyvai bei gausus būrys žiūrovų rikiavosi į šventinę eiseną, kurios priekyje plevėsavo Baisogalos vėliava. "Aidijai" trenkus maršą, margaspalvė kolona pajudėjo į Komaro dvaro parką.
Baisogalos seniūno pavaduotojai Aldonai Vaičiurgienei bei festivalio sumanytojai, "Dainorių " kolektyvo vadovei S. Anglickienei uždegus sambūrio aukurą, nuskambėjus šventės varpui, kuriuo skambino visų šventėje dalyvaujančių kolektyvų vadovai, prasidėjo šventinis koncertas. Žiūrovai negailėjo plojimų nė vienam kolektyvui. Ypač šiltai buvo sutikti sambūryje pasirodę svečių kolektyvai iš Stačiūnų bei Kelmės.
Po kolektyvų koncerto, kuris baigėsi bendromis dešimtą kartą sambūryje dalyvaujančių kolektyvų - "Aidijos", "Garduvos", "Sarvos" - dainomis, šių kolektyvų vadovai uždegė sambūrio laužą. Baisogalos parke vėl skambėjo muzika, sukosi poros.
Sambūrį organizavo miestelio Kultūros namai ir folkloro ansamblis "Dainoriai". Apdovanojimais paskatinti visi kolektyvai, jiems įteikti padėkos raštai, dovanų. Padėkota ir šio sambūrio krikštatėviui, buvusiam ilgamečiui Kultūros skyriaus vedėjui Augenijui Jurgauskui bei vienai iš šventės sumanytojų, "Dainorių" kolektyvo vadovei Stasei Anglickienei, kuri visus kvietė nepamiršti liaudies tradicijų, jas puoselėti, perduoti jaunimui.
Šventėje buvo padėkota ir visiems per dešimtmetį prisidėjusiems prie šventės organizavimo, pagelbėjusiems kolektyvams.
Saulius JUŠKEVIČIUS, "Mūsų kraštas"
 Grinkiškio Sarvos kolektyvo vadovė Virginija Šepronienė. |
 Vakaro vedėjai Laurynas ir Katrė (Zigmas Čelkevičius ir Vilija Kaščionienė) atvėrė sambūrio kraičio skrynią |
 Festivalyje netrūko ir liaudiškų šokių bei žaidimų |
 Šeduvos etnografinio ansamblio vadovė Emilija Brajinskienė festivalio organizatoriams įteikė pačios keptą pyragą |
 Stačiūnų (Pakruojo rajonas) kolektyvas Volungė sambūryje dalyvavo pirmą kartą |
 Folkloro kolektyvų sambūryje dalyvaujančių kolektyvų vadovai nuo aukuro uždegė fakelus |
Per 3 dienas įvyko 32 vienetų ir dvejetų varžybų. Varžybos prasidėjo Kėdainių kortuose, o dviejų dienų finalinė dalis vyko Baisogaloje. Vienetų varžybas, kaip ir pernai, laimėjo Juozas Stanaitis, nugalėjęs Saulių Danielių.. Dvejetų varžybas laimėjo Juozas Stanaitis vyresnysis ir jo anūkas Jokūbas Stanaitis, finale nugalėję S.Danielių ir R.Bernadicką. Tad šiemet abi pereinamosios taurės teko A.Dučinsko giminaičiams ir iškeliavo į Vilnių.
Nugalėtojams taures įtaikė Baisogalos bendruomenės tarybos pirmininkas Artūras Radžiūnas. Visi dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais.
A.Dučinsko vardo teniso turnyras plečiasi. Kitais metais tikimės bus daugiau dalyvių. Turime vieną teniso aikštelę, bet tikimės kitais metais jau žaisti dviejuose Baisogalos kortuose.
S.Danielius
Nuotraukos Kazio Strolio
 Dvejetų varžybos |
 Juozas Stanaitis |
 Apdovanojimai |
 Taurių laimėtojai. Viduje - svečias M.Forster |
Liepos 22 dieną policijos komisariatas Pociūnėlių miestelio parke organizavo "Saugių kaimynysčių" ir policijos rėmėjų sąskrydį. Atvyko 17 komandų, susirinko daugiau kaip 150 dalyvių. Sąskrydžio atidarymą paskelbė Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkas A.Lideikis, atvykusius dalyvius pasveikino rajono meras A. Čepononis.
Sąskrydžio pradžioje komandos prisistatė, po to varžėsi tarpusavyje įvairiose linksmose ir nuotaikingose rungtyse. Vyrai ir moterys akie taikumą išbandė smiginio ir šaudymo iš orinio šautuvo rungtyse. Komandų kapitonams ir sąskrydžio svečiams buvo skirta speciali rungtis "dviratis".
Pertraukos metu pasistiprinę šeimininkių išvirta karšta koše ir gėrimu "ubagynė", vieni žaidė "batų krepšinį", kiti dalyvavo "sausumos žvejo" rungtyje.
Sąskrydžio pabaigoje grojo Šeduvos kultūros namų liaudiškos muzikos kapela "Užuovėja".
Susumavus komandų taškus paaiškėjo, jog trečiąją vietą užėmė Baisogalos "Saugios kaimynystės" grupė, antrąją vietą - Vėriškių komanda, o pirmąją iškovojo Miežaičių kaimo "Saugios kaimynystės" grupė.
Sąskrydyje dalyvavusios komandos apdovanotos ne tik padėkos raštais ir įvairiais prizais, tačiau namo išvyko su linksmais prisiminimais ir gera nuotaika, kurios nesugadino vis prapliupdavęs smarkus lietus.
Radviliškio PK Prevencijos poskyrio viršininkas Gediminas Armonas
Kazio Strolio nuotraukos
 Baisogalos komanda prisistato |
 Batų krepšinis |
 Bendruomenės pirmininkas A. Radžiūnas su taure |
 Skani košė |
 Sudėti degtukus į dėžutę |
 Varžybos lietui lyjant |
Baisogalos priestotyje surengtas trečiasis priestotiškių susitikimas.
Pagerbti gražiausių sodybų šeimininkai, kalbėta apie bendruomenės veiklą.
Šventę paįvairino parašiutininkų šuoliai. Šventės popietę ąžuolo, augančio aikštelėje prie geležinkelio stoties, viršūnėje suplevėsavo trispalvė. Suskambėję muzikos garsai, sukvietė į šventę nemažą būrį žmonių, kuriems priestotis - gimtieji namai.
Tylos minute pagerbtas Anapilin išėjusiųjų priestotiškių atminimas. Gėlių puokštėmis organizatoriai pagerbė priestočio ilgaamžius - daugiau nei 90 metų sulaukusius Eleną Butkienę, Joną Knišką, Stanislavą Bundzinskienę, 80-metį perkopusius - Eugeniją Kalvaitienę, Petronėlę Bložienę, Pranciškų Sabaliauską, Stefaniją Kazincaitę, Igną Dabkų, Bronislavą Urbonienę, Oną Macienę, šiemet 80-metį švenčiančius - Vytautą Milių, Klimą Chusainovą, Aldoną Oną Tvarijonavičienę.
Visą popietę priestotiškiai būriavosi prie stendų, kuriuose buvo eksponuojamos nuotraukose užfiksuotos pirmųjų dviejų susitikimų akimirkos.
Šventę paįvairino Šiaulių parašiutininkų klubo narių šuoliai. Šeši parašiutininkai, net ir esant dideliam debesuotumui, nepabūgo pasveikinti priestotiškius, ore išskleisdami Europos Sąjungos, Lietuvos ir Baisogalos vėliavas. Šuolininkams iš šventės vietos vadovavo priestotiškis, klubo narys Arvydas Urbonavičius. Su tūkstantuoju šuoliu parašiutu priestotiškiai pasveikino parašiutininką Laimoną Tamošaitį.
Šventės organizatoriai pagerbė gražiai tvarkomų sodybų šeimininkus.
Pasak Baisogalos priestočio "Imantų" bendruomenės narės Reginos Vaitkevičienės, kasmet priestotyje daugėja žmonių, gražiai tvarkančių savo aplinką. Gražiausios sodybos šeimininkams nuo šiol bus įteikiama tautodailininko padaryta lenta. Šiemet tokią lentą prie savo namo prisikals Virginijus Žukas ir Vida Bunienė.
Padėkos raštai už gražiai tvarkomas sodybas įteikti Elenai ir Vincui Žaromskiams, Ligitai ir Juozui Brajams, Vidai Onai Grigaitienei, Bronei Zabukienei, Viktorijai Jablonskienei, Reginai Jagėlaitei, Angelei Dudėnienei.
Šventėje vyko ir konkursų, sportinių varžybų. Vaikai varžėsi piešinių ant asfalto ir popierių lapuose rungtyse, mėtė žiedus, užrištomis akimis daužė puodynes.
Visi susidomėję stebėjo šaudymo iš pneumatinio ginklo varžybas, kuriose nugalėjo Rimas Budreckas.
Didžiausio dėmesio sulaukė svarsčio kilnojimo varžybos bei 50 kilogramų miežių maišo nešimo rungtis. Pastaroji išsiskyrė dalyvių gausa. Nugalėjo Rimas Budreckas, kuris džentelmeniškai pergalę perleido vienintelei rungtyje dalyvavusiai moteriai - Aušrai Tvarijonavičienei.
Svarsčio kilnojimo rungtyje tarp vyrų nepralenkiamas buvo Mindaugas Armonas, tarp moterų - Agnė Vaitkevičienė. Linksmoje bokalo laikymo rungtyje nugalėjo Arūnas Daugela. Automobilio traukimo varžybose sėkmė lydėjo Albertą Radį.
Šventės dalyviai galėjo pasivaišinti čia pat išvirta koše bei šiupiniene.
Saulius JUŠKEVIČIUS
Nuotraukos Kazio Strolio
 Tylos minute pagerbti |
 Pasivažinėjimas žemaituku |
 Rimas Vaitkevičius, bendruomenės pirmininkas |
|
Šią vasarą, pagal projektą gavus papildomų lėšų, buvo organizuota 9 dienų stovykla vaikams, gyvenantiems ne tik Baisogaloje, bet ir aplinkiniuose kaimuose. Vasaros poilsio stovyklos tikslai buvo susiję su aktyvia vaikų sportine veikla. Skambiu šūkiu pavadinę savo stovyklą, mokiniai išties pateisino jos vardą: "Sportas, saulė ir valia - sportiškiausia stovykla".
Stovyklautojai ne tik sportavo, rungtyniavo, maudėsi, bet susipažino su olimpinio judėjimo istorija, praplėtė žinias apie fizinės veiklos svarbą žmogui, susipažino su žymių sportininkų biografijomis. Stovyklos uždarymo dieną visi dalyviai buvo apdovanoti Padėkos raštais.
Per vasarą pailsėję, paaugę ir sustiprėję pradinukai vėl aktyviai treniruosis, skins pergales įvairiose sportinėse varžybose ir dalyvaus 2011m. Lietuvos sportiškiausios mokyklos konkurse.
Direktorės pavaduotoja ugdymui Gražina Areliūnienė
 |
 |
Mūsų bendruomenės taryba iš anksto ruošėsi tradicinei baisogalių šventei
- Antaninėms, Programa buvo sudaryta taip, kad čia galėtų dalyvauti visi
norintys. Šventės tęsėsi nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Tą šeštadienį, birželio 11 dieną, rytas aušo vasariškas. Šventė prasidėjo žvejų varžybomis -kas pagaus daugiau žuvies. Per porą valandų patyrusiems ir kantriems žvejams pavyko sugauti net po kilogramą raudžių. Krante šeimininkės ant laužo išvirė žuvienę. Ir žvejams, ir mėgėjams teko paragauti tikrai skanios, dūmais kvepiančios sriubos.
Po pusryčių prasidėjo tinklininkų varžybos. Varžėsi ne tik mūsų vyrai, bei ir svečiai iš Grinkiškio, Kairėnų - net 15 komandų. Varžybos, jau kepinant saulutei, truko porą valandų.
11 valandą prasidėjo iškilmingoji šventės dalis. Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis ir bendruomenės tarybos pirmininkas Artūras Radžiūnas atidarė naują maudynių tiltą, kuris išvakarėse buvo papuoštas ąžuolo vainikais. Tai dviejų šaunių vyrų - Edvardo Bielokopitovo ir Algirdo Savelievo darbas. Pradėjo tiltą statyti žiemą, sukaldami ąžuolinius polius į lede išgręžtas eketes, o baigė prieš maudymosi sezono pradžią. Nuo naujojo tilto vyko šuolių į vandenį varžybos. Žvejybos, tinklinio ir šuolių į vandenį nugalėtojai buvo apdovanoti ant naujojo tilto.
Popietę kultūros namuose vyko naujų Baisogalos Garbės piliečių pristatymas. Jie pasirašė Pasididžiavimo knygoje.
Baisogalos bendruomenė jau septintą kartą atvertė miestelio Pasididžiavimo knygą. Į ją įrašė pavardes iškiliausių gyventojų, Baisogalos vardą garsinančių rajone, šalyje bei užsienyje. Pasididžiavimo knygoje jau puikuojasi 30 Baisogalai nusipelniusių žmonių pavardžių bei septynių įstaigų pavadinimai.
Tarp šiemet pagerbtų miestelio žmonių - ilgametė kultūros darbuotoja, folklorinio ansamblio "Dainoriai" vadovė, Baisogalos krašto etnokultūros puoselėtoja Stasė Anglickienė.
Kai Staselė, kaip ją daugelis vadina, ėmė vadovauti "Dainorių" ansamblio vokalinei ir šokių grupėms, o vėliau ir visam folkloriniam ansambliui, kolektyvas sužibėjo naujais kūrybiniais atradimais, originaliomis programomis ir edukaciniais renginiais
Tarp šiemet pagerbtųjų - Baisogalos bendruomenės tarybos narys, policijos rėmėjas Vitolis Januševičius. Jį pristatant buvo sakoma, jog tai - žmogus, kuris aktyviai dalyvauja sprendžiant Baisogalos problemas.
Dar vienas miestelio Garbės pilietis - buvęs Baisogalos bažnyčios vargonininkas, vyrų ansamblio "Dainava" vadovas, ne vieno konkurso laimėtojas Romualdas Juzukonis. Dabar jis vadovauja Radviliškio kultūros centrui. Po iškilmių R.Jazukonis pristatė savo kompaktinę plokštelę "Myliu Tėvynę ir Tave".
Gerų žodžių tą vakarą buvo pasakyta ir apie Garbės piliečio vardui nominuotą Gediminą Kuckailį - Lietuvos šaulių sąjungos Baisogalos kuopos vadą, aktyvų visuomenininką, policijos rėmėjų būrio vadą. G. Kuckailis į šaulių būrio veiklą įtraukė daug Baisogalos gimnazijos mokinių, su jais surengė daug įdomių užsiėmimų. Dėkodamas už apdovanojimą jis tarė: "Tarnauju Tėvynei!".
Ketvirtoji Garbės piliečio vardo nominantė - Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos Baisogalos skyriaus vadovė Vanda Kazickienė. Jos iniciatyva buvo įkurta labdaros parduotuvė, atidarytas Neįgaliųjų dienos užimtumo ir paslaugų centras, dabar ji sėkmingai vadovauja atnaujintos Baisogalos pirties darbui.
Į Pasididžiavimo knygą taip pat įrašytas Radviliškio- Speyer draugystės klubas. "Daugkartinė vokiečių pagalba Baisogalos mokyklai-darželiui ypač vertinga, už tai mūsų kolektyvas jiems labai dėkingas", - sakė mokyklos-darželio direktorė Vitalija Poškienė.
Vakarinė šventės dalis vyko Baisogalos dvaro parke. Popietę nulijo lietus, tad buvo kiek drėgna ir vėsu. Bet Vilainių kolektyvas savo dainomis ir muzika pamažu išjudino šokėjus, o sušilti buvo galima prie tradicinio laužo.
Jaunimas į namus skirstėsi jau po vidurnakčio.
Kazys B. Strolys
Autoriaus nuotraukos
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |